Ilgesys
Niekada nemaniau, jog ILGESYS yra toks kankinantis jausmas. Turbūt prieš tai niekada jo ir nebuvau jautųsi...Dar tik keturios dienos, o atrodo kaip amžinybė. Kankina nerimas, liūdesys, nemiga. Radau vieną būdą liūdesiui malšinti - po truputėlį kurti džiaugsmą ir padovanoti jį grįžimo dieną - metų su puse buvimo kartu proga:) Kiekviena žinia kaip mažai mergaitei didelis saldainis. Džiugauju vien dėl minties jog dar ir dar kartą įsitikinau - kitaip nebegalėčiau. Brangus, svarbus, ypatingas... Nebenoriu gyventi be savo žmogaus. Širdis spurda kaip mažas paukštelis kai nakties spengiančioj tyloj slankioja vienišumo jausmas. Neįsileisiu jo. Juk vis tiek naktis išeina ir ateina rytas. Baigiasi lietus ir nušvinta saulė. Laukiu, labai labai laukiu. Tu juk žinai...
![[info]](http://l-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
laimingaaa) wrote,
peaceful
