Current mood:	worried
Current music:	James Blunt - Here We Go Again

Vakar, kaip ir daugelis mūsų lankiausi kapinėse. <?xml:namespace prefix = o ns = "urn:schemas-microsoft-com:office:office" />

Rudeniškai gražus oras, keista nuotaika, kasmet pasikartojantis ritualas-uždegu žvakę. Vakar kaip ir kasmet uždegdama žvakutę ant neprižiūrėto nepažįstamo vaiko kapelio, susimąsčiau, ar noriu kadanors atsidurti šioje vietoje. Šiurpas nuėjo. Žmonės nedrįsta kalbėti apie mirtį. Vakar aš apie ją trumpam susimąsčiau.

"-Visi žino, kad mirti teks, bet niekas netiki. Jei tikėtume, daug ką darytume kitaip.

Tad mes apgaudinėjame save, tariau.

- Taip. Bet kur kas geriau žinoti, kad mirtis ateis, ir visada būti pasiruošus jai. Taip geriau. Taip galima kur kas tikriau gyventi

- Dalykas tad, kad gyventi išmoksti tada, kai išmoksti mirti. Išmokęs mirti, išmoksti ir gyventi.

<...> Bet juk mirts iš kiekvieno yra ką nors atėmusi, tariau. Kodėl taip sunku apie ją susimąstyti?

- Todėl, - tęsė Moris, - kad dauguma mūsų slankioja tarsi lunatikai. Mes nesugebame kaip reikiant patirti pasaulio, nes gyvename lyg pusiaumiga ir darome tai, ką mašinaliai, iš įpročio manome turį daryti.

O akistata su mirtimi viską pakeičia?

- Na, žinoma. Atmeti tai, kas nereikšminga, ir susikaupi ties esme. Kai suvoki turįs mirti, į gyvenimą imi žiūrėti kitaip, visai kitap. <...>

- Tik pažvelk, - linktelėjo jis į saulės nutviekstą langą. - Tu gali išlėkti ten, į lauką, bet kada. Gali kaip pamišęs lakstyti po visą kvartalą. O aš negaliu. Negaliu nei pasivaikščioti, nei pabėgioti. Apskritai nelabai galiu būti lauke - kyla pavojus susirgti. Bet žinai ką? Aš gėriuosi tuo lanku daug labiau nei tu. Aš žiūriu pro jį kiekvieną dieną. Pastebiu, kad pertą laiką kiek pasikeitė medžiai, kitaip pučia vėjas. Tarsi iš tikrųjų matyčiau laiką tekant už lango rėmo."

Tai ištrauka iš man labai patikusios Mitch Albom knygos "Antradieniai su Moriu".

Ar pastebėjote, koks šiandien rudeniškai gražus dangus?