Prieš dvi dienas gyvenimas ir vėl supurtė, kad susivokčiau, pasimokyčiau, kiek kitaip žiūrėčiau. Turėjau nemalonumų, ašarojau, pergyvenau, bet viskas praėjo ir baigėsi. Bet svarbiausia, kad tądien dar kartą supratau, kiek daug man reiškia Jis. Kai nejusdama žemės po kojomis ir nematydama kelio per ašaras bėgau ieškoti išeities iš padėties, kai atrodė, kad situacija nepataisoma ir nepaprastai skaudi, kai buvo man labai labai sunku, Jis atsirado šalia, apkabino, nušluostė ašaras, pažiūrėjo į akis ir, atrodo, viskas tą minutę susitvarkė... Neliko tos didelės baimės, po truputį užliejo ramybė...Pasidarė taip gera ir kar kartą pajutau, ką reiškia būti mylimam. Ir taip, tikrai, meilė tai ne romantika žvakių šviesoje ir brangios dovanos, tai ne ypatingas dėmesys Valentino dieną... Tai buvimas šalia, gebėjimas apgaubti šiluma, ramybe, dėmesiu kasdien, o ne vieną dieną per metus. Tai nepaprastas ryšys. Man buvo labai gera, man yra gera ir dabar, nes žinau, kad esu mylima, svarbi, saugi. Ačiū.